kandikis

kañdikis sm. (1) Vv žr. 1 kandiklis: Sulig pypke ir kañdikis Dkš. Gerai sako, kad iš pypkės su kañdikiu gardžiau rūkyt, mat, šalti dūmai eina Mrj. Dirba pypkių, kandikių, sagų ir kita ko rš.